Aplinkosauginis Įvertinimas: Kada Būtinas?

PAV Procesas - Kada Privalomas | LT

Poveikio Aplinkai Vertinimas: Kada Būtinas?

Aplinkosauginis vertinimas (ekologinio poveikio tyrimas) sudaro privalomas teisinis reikalavimas, per kurį analizuojamas numatyto projekto įnašas ekologijai, gyventojų būklei ir turtui. Vis dėlto ne visiems projektams reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kokiais atvejais aplinkosauginis įvertinimas reikalingas.

Samprata Poveikio Aplinkai Vertinimas?

Aplinkosauginis vertinimas - tai organizuotas procesas, kurio metu nustatomas, vertinamas ir analizuojamas tiesus ir netiesus ketinamos veiklos įnašas gamtai.

Aplinkosauginio Įvertinimo Misija:

  • Garantuoti subalansuoto vystymosi principų įgyvendinimą
  • Išvengti arba mažinti negatyvią įtaką ekologijai
  • Informuoti gyventojus apie numatytą veiklą
  • Integruoti gyventojus į valdymo mechanizmą

Kada Būtinas Aplinkosauginis Vertinimas?

Aplinkosauginis vertinimas Lietuvoje yra privalomas užmojams, išvardintiems LR AM įsakyme susijusiame su numatyto projekto poveikio aplinkai vertinimo.

1 Kategorija: Industrijos Kompleksai

Aplinkosauginis įvertinimas reikalingas tokiems gamybiniams užmojams:

  • Cheminių Medžiagų Industrija: Cheminių produktų įrenginiai, naftos perdirbimo įmonės, trąšų gamyba.
  • Metalurgija ir Metalo Apdirbimas: Liejyklos, pramonės įrenginiai (daugiau nei didelio ploto), paviršių modifikavimas (cheminis dengimas).
  • Mineralinių Produktų Industrija: Klinkerio įrenginiai, stiklo liejyklos, keramikos pramonė.
  • Celiuliozės Gamyba: Medienos chemijos kompleksai, medžio produktų pramonė.

2 Kategorija: Komunalinė Infrastruktūra

PAV privalomas nurodomiems energetikos ir infrastruktūros projektams:

  • Elektrinės: Šiluminės elektrinės (pajėgumas virš penkiasdešimt megavatų), vandens jėgainės (virš trisdešimt megavatų), vėjo elektrinių parkai (daugiau nei 10 turbinų).
  • Keliai ir Geležinkeliai: Magistralės, nauji geležinkelių ruožai, aviacijos terminalai, laivybos terminalai.
  • Vandentiekis ir Nuotekų Valymas: Nuotekų valymo įrenginiai (virš šimto tūkstančių GE), vandens tiekimas (viršijant dešimt milijonų kubinių metrų metuose).

Trečias Sektorius: Karjerų Eksploatacija

PAV reikalingas tokiai kasybos veiklai:

  • Paviršinio išgavimo objektai (zonos daugiau nei 25 hektarų)
  • Gręžinių įrengimas (dujos, terminis šaltinis)
  • Durpių gavyba (ploto daugiau nei šimtas penkiasdešimt ha)

4 Kategorija: Atliekų Kontrolė

Poveikio vertinimas privalomas tokiems atliekų kontrolės veikloms:

  • Sąvartynai (daugiau nei vidutinio pajėgumo)
  • Terminio utilizavimo sistemos (daugiau nei trijų tonų valandai)
  • Rizikingų šiukšlių valdymas (kiekvienas apimtis)

Penktas Sektorius: Intensyvi Gamyba

PAV privalomas nurodomiems žemės ir vandens ūkio projektams:

  • Intensyvios gyvulininkystės fermos (daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių paukštidžių, 2,000 kiaulių vietų, reikšmingos apimties)
  • Drenažo sistemos (viršijant 1,000 hektarų)
  • Žuvų auginimas (išėjimas viršijant didelės apimties)

Šeštoji Grupė: Kitos Veiklos

Poveikio vertinimas taip pat būtinas šiems projektams:

  • Rekreaciniai objektai (virš 200 lovų vietų)
  • Žiemos sporto įrenginiai (ilgesni nei reikšmingo ilgio)
  • Gynybinė infrastruktūra
  • Užmojai draustiniuose (saugomų teritorijų tinklas)

Preliminarus Vertinimas

Jei veikla neįeina į būtinų vertinimų kategoriją, tačiau tikėtinai daro reikšmingą poveikį aplinkai, atliekama preliminarus vertinimas.

Atrankinio Įvertinimo Rodikliai:

  • Projekto charakteristikos (apimtis, pobūdis, zona)
  • Teritorijos pažeidžiamumas (rezervatai, vandens telkiniai)
  • Tikėtinas poveikis (atmosferos teršimas, akustinis poveikis, judesiai)

Aplinkosauginio Įvertinimo Fazės

Tipinis PAV procesas įtraukia toliau išvardintus pagrindinius etapus:

  1. Atranka (1-2 mėnesiai): Identifikuojama, ar būtinas PAV.
  2. Įvertinimo Schemos Kūrimas (vienas-du mėnesiai): Nustatoma tyrimo apimtis ir metodologija.
  3. Gamtos Parametrų Matavimai (3-6 mėnesiai): Vykdomi atmosferos parametrų, triukšmo, vandens, grunto, ekosistemų tyrimai.
  4. Įtakos Numatymas (2-4 mėnesiai): Analizuojamas numatomų veiklų įtaka gamtai.
  5. Kontrolės Mechanizmų Identifikavimas (1-2 mėnesiai): Apibrėžiamos mechanizmai, skirtos redukuoti negatyvią įtaką.
  6. Įvertinimo Bylos Kūrimas (1-2 mėnesiai): Kuriama detalus vertinimo dokumentas.
  7. Viešieji Svarstymai (trumpas laikotarpis): Bendruomenė įtraukiama su veikla ir vertinimo išvadomis.
  8. Sprendimo Priėmimas (1-2 mėnesiai): Kompetentinga institucija priima sprendimą dėl veiklos realizavimo teisės.

Bendra Trukmė: Poveikio vertinimas dažniausiai užima pusę metų-pusantro metų, priklausomai nuo užmojo komplikuotumo ir įvertinimų srities.

Kas Įgyvendina Aplinkosauginį Įvertinimą?

Poveikio aplinkai vertinimas vykdomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus lėšomis. Vis dėlto, dėl to, kad PAV prašo specialių žinių, reikia naudoti patyrusių profesionalų konsultacijas.

Reikalingi Profesionalai:

  • Gamtos apsaugos profesionalai
  • Aplinkosaugininkai (florai ir faunai)
  • Hidrogeologai (hidro resursų analizei)
  • Oro kokybės specialistai
  • Mechaninio poveikio profesionalai
  • Dizaineriai

Išvados

Aplinkosauginis įvertinimas privalomas daugeliui reikšmingų projektų, kurios pasekmės tikėtinai sukelia įtaką ekologijai. Įstatymas konkrečiai identifikuoja projektus, kurioms veikloms būtinas poveikio vertinimas, numantis gamybą, galios įrenginius, transportą, kasybą, šiukšlių valdymą ir kitas sritis.

Jei ketinate užmojį, kuri veikla gali būti turintis įtakos gamtai, būtina iš anksto apibrėžti, ar reikalingas PAV. Profesionalių konsultantų pagalba užtikrina ne vien optimizuoti procesą, be to garantuoti, kad aplinkosauginis įvertinimas bus atliktas kokybiškai ir tenkins visas normas.

get more info

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *